švenčių datos

Tos dienos

pavadinimas susijęs su vėliavos pavadinimo etimologija.

• Gruodžio 25 d.

• Lapkričio 25 d.

• Lapkričio 2 d.

Gruodžio 22 d. šiaurės ašigalis esti labiausiai nukrypęs nuo saulės. Pas mus tuo metu būna trumpiausias šviesusis paros metas. Nuo gruodžio 25-osios saulė, tarsi trumpam stabtelėjusi pailsėti, vėl ima kopti aukštyn į dangaus skliautą. Tas saulės virsmo taškas vadinamas saulės grąža arba saulėgrąža.

• Kovo 21d.

• Balandžio 4d.

• Gruodžio 24d.

Tas saulės virsmo taškas vadinamas saulės grąža arba saulėgrąža. Kaip tik tuo metu švenčiame vieną didžiausių metų švenčių – šv. Kalėdas.

• Kovo ☺16d.

• Gruodžio 25d.

• Balandžio 12d.

• Sausio 10d.

Tarpušvenčio (tarpukalėdžio) pabaiga yra...

• Liepos 23d.

• Gruodžio 31d.

• Sausio 1d.

• Sausio 6 d.

Užgavėnės- gamtos žadinimo šventė. Storulis Lašininis ir išdžiūvėlis Kanapinis, žiema ir pavasaris, eina imtynių kuris kurį nugalės. Kaukėti persirengėliai vaikšto po žmonių kiemus nešiodami Morę, visaip gąsdindami žiemą, kuri galop sudeginama. Užgavėnių skanėstas- blynai, nesvarbu bulviniai ar miltiniai, su mėsa ar grybais...

• Vasario26d.

• Kovo26d.

• Kovo16d.

• Vasario 16d.

Ir šv. Motiejaus kankinio diena. Šv. Motiejus globoja stalius, dailides, kalvius, inžinierius (Vieversio diena)

• Kovo 15.

• Sausio 13d.

• Vasario 14d.

• Vasario 24 d.

Kai diena susilygina su naktimi.

• Kovo 11d.

• Kovo 18d.

• Kovo 21d.

• Kovo 13d.

Tikima, kad tą dieną parskrenda nacionalinis Lietuvos paukštis.

• Kovo 8d.

• Kovo 13d.

• Kovo 21d.

• Kovo 25 d.

Didžiosios savaitės atsiradimas liturginiame kalendoriuje siejamas su pirmaisiais įrašais bažnytinėse knygose III-IV amžiuose, kur buvo raginama tikintiesiems susilaikyti nuo linksmybių, mėsos valgymo ir pan.

Paskutinis

sekmadienis prieš šv. Velykas.