Kalėdų mįslės

Be rankų, be kojų, o gražiai piešia.

Lekiu kaip ponas, tupiu kaip sakalas, visi manim džiaugiasi, bet po kojomis mindo.

Be rankų, be kojų, o tiltą pastato.

Medžio galva, sidabro plaukai.

Ore skraido, ant žemės guli, medyje tupi, ant rankos kaista, vandenyje prigeria, prie krosnies išnyksta.

Penki tvartai, vieni vartai.

Nors ką tik gimęs, jį vadina seniu. Nors jis ne žilas, bet baltas ir be plaukų. Nors visad tyli, bet sako, kad jis be smegenų. Tai kas jis?

Ežys aprėdytas, asloj pastatytas?

Jis kasmet mus aplanko balto sniego sūkury, niekas nėr jo matęs, bet laukia jo visi.

Atbėgo bėgutis žiemos keliu, riestu snukeliu.